Ši skulptūra–suolas gimė iš vientiso medžio, formuojama patyrusio grandininio pjūklo menininko rankomis. Medienoje išryškėja miško dvasios veidas – ramus, šiltas, tarsi tyliai stebintis aplinką. Apačioje įsitaisiusi pelėda papildo kompoziciją budrumo ir išminties simboliu, suteikdama kūriniui vidinės ramybės pojūtį.
Skulptūrinė dalis natūraliai pereina į suolo formą – linijos laisvos, organiškos, išlaikytas balansas tarp masės ir lengvumo. Paviršiuje palikta gyva medžio tekstūra, kuri pabrėžia rankų darbo charakterį ir kūrimo procesą, gimstantį ne iš brėžinių, o iš dialogo su pačia mediena.
Tai vienetinis kūrinys, kuriame funkcija tampa pasakojimo dalimi, o skulptūra – gyva erdvinės aplinkos dalis.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.